paklanas

×paklãnas (brus. пaклoн, l. pokłon) sm. (2) K, pãklanas (3^b) Gs 1. K nusilenkimas ar puolimas ant kelių rodant pagarbą, nuolankumą: Paklanų mūsų netrokšti Mž359. Aš duomi tau paklaną brš. Ataduot jam žemą paklaną SPII148. Atidavę ... prigulintį paklaną, prašom tave ... visokios loskos MKr25. Broliai Jozefui paklãną padarę est DP536. 2. sveikinimas, linkėjimai: Parašyk laiškelį, margą gromatėlę, mano tėvutėliam žemą paklanėlį LTR(Rk). 3. dovana, įteikiama rodant pagarbą, norint įsigyti palankumą, įsiteikti: Ir urėdas ne teip pjauna, kaip paklano gaidį gauna A.Strazd. Aš tau liepiau ateiti be paklano (ps.) Mrc. Vienas ūkinykas iškepė žąsį, nunešė ponui paklano, kad būt lengviau baudžiavą atliktie BsPIII177. Tik už paklanus jis gavo išsivežti malkas Vv. Jei nuneši paklãno, tai susišnekėsi, o jei ne, tai nė neik Krsn. Atleido jisai žmones, kurie paklaną nešę buvo BBTeis3,18.